9 sektorius

Bucefalas, kaip ir kiekvienas padorus žirgas, dieną pradėjo puodeliu kavos ir skrudintu bekonu. Šiandien jam teks stot prieš Komisiją, todėl švariai nusiskutęs jis sėdo už komodos stalčių ir lėtu ketvirtadienio tempu pradėjo judėt iš ramaus priemiesčio rajono. Kaimynas banginis savo katerį vėl buvo palikęs vidury gatvės, todėl Bucefalui teko įjungt pokomodines raketas ir aplenkt kliūtį iš viršaus- paties Maksvelo vertas manevras. Pamaža atsidūrus autostradoj jam kilo pavydas, matant tas pačias naujausias dvigules lovas važiuojančias veik be garso, o pastebėjęs, kad dabartiniu tempu nespės net punktualiai pasirodyt prieš Komisiją, dėl ko jau beveik garantuotai prarastų savo vaikus, jis paspaudė pedalą ir akimirksniu atsidūrė mieste.. Jau buvo šalia tikslo, tačiau gal dėl to, kad buvo išsiblaškęs dėl šeimyninės tragedijos, gal dėl Kolūkio prezidento rinkimų ar tiesiog dėl tos nelemtos padėties devintajame sektoriuje, jis mirtinai pražiopsojo raudoną šviesoforo signalą... 
[ Į sankryžą įlėkus komoda buvo be gailesčio partrenkta pilno autobuso jaunų pieštukų. Grafitas aptaškė praeivius, mediena iššaudė aplinkinių dangoraižių langus ir tik viena širdelė liko savo vietoj, o Persijos užkariautojas tespėjo paskutinį kartą žvilgtelėt į savo vaikų nuotrauką, buvusią raudonmedžio komodos viršutiniam stalčiuj..] Taip, neradęs teisybės, politiškai nepatenkintas ir nei vieno originalaus įstatymo neišleidęs, savo epą baigė paskutinįsis Auksinio Babilono gyventojas.